Vincento Gečo biografija tokia pat prieštaringa kaip ir sovietinis laikotarpis. Jis rūpinosi pagerinti dailininkų gyvenimo sąlygas, tačiau kartu pasisakė prieš pernelyg didelę kūrybinę laisvę. Gečas turėjo tvirtą autoritetą, buvo ilgametis Dailės instituto rektorius. Valdžios pripažinimo sulaukęs už monumentalius teminius paveikslus, tuomet jaunas dailininkas gavo leidimą išvykti stažuotis į Italiją. Šioje šalyje išsiskleidė Gečo koloristo talentas. Ryškių spalvų paletė, šmaikštus sovietmečio kasdienybės vaizdavimas net ir politiškai angažuotuose kūriniuose leido išryškėti autoriaus ironijai.
Atšilimo laikotarpiu dailininkas atsiskleidė kaip atidus stebėtojas, tapė giminių, dailininkų ir įvairių kitų žmonių portretus, gatves ir buitinius siužetus. Gečo paveikslai, net ir vaizduojantys tokią sovietinę rutiną kaip kolūkio valdybos posėdis, atrodo lyg sustabdyti įdomaus filmo kadrai.
Vincentas Gečas
Kolūkio valdybos posėdis | 1980
Drobė, aliejus | 170 × 170 cm
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus