Vilma: Sveiki! Mano vardas Vilma, aš būsiu šios istorijos pasakotoja.

Upė: Mano vardas Upė, aš būsiu atsakinga už garsą!

Domantas: Mano vardas Domantas, aš užduosiu labai daug klausimų.

Vilma: Gal norėtum ko paklausti jau dabar?

Domantas: Kodėl mes klausomės vandens?

Upė: Kad galėtume pradėti jo ieškoti!

Domantas: Ko ieškoti? Kur?

Vilma: Apsidairyk. Ar matai ką nors, kas tau primena vandenį?

Domantas: O! Ar šiomis grindimis teka upė?!

Upė: Matai? Priverčiau tave ieškoti, ar ne? Garsas priverčia mus dairytis aplink – ne tik žiūrėti priešais, bet pažvelgti aukštyn ir žemyn!

Vilma: O man padeda ir įsivaizduoti! Toks jausmas, kad užuodžiu vandenį!

Upė: Iš tiesų tai aš užuodžiu levandas!

Domantas: Iš kur sklinda šis kvapas?

Vilma: Nagi, pirmyn! Sek paskui savo nosį!

Domantas: O! Štai ten!

Vilma: Kai naudojiesi visomis savo juslėmis: rega, klausa, uosle… gali daug geriau suprasti meną.

Upė: Tik, prašau, neliesk meno kūrinių.

Domantas: O kodėl ne?

Vilma: Kad nieko nesugadintume. Kiekvienas čia esantis kūrinys yra unikalus. Negalime tiesiog nuėję į parduotuvę nupirkti kitą tokį patį. Tačiau aš suprantu tavo norą paliesti kūrinius.

Domantas: Ar tu irgi norėtum?

Vilma: Žinoma! Prisilietimas yra puikus būdas atpažinti daiktą, į kurį žiūri. Būtent todėl mes čia atnešėme daug daiktų, kurie…

Upė: Oiii!

Domantas: Ar viskas gerai?

Upė: Mmmm. Įsidūriau pušies spygliu.

Vilma: Jei dar nepastebėjai, Domantas užduoda daug įvairių klausimų.

Upė: Į kai kuriuos iš jų labai lengva atsakyti: taip, man viskas gerai.

Vilma: Kai kurie jo klausimai reikalauja truputėlį pagalvoti.

Domantas: Ar tai menas?

Vilma: Būtent tokie klausimai!

Domantas: Taigi, ar tai yra menas?

Upė: O kaip tau atrodo?

Vilma: Apžiūrėkime meno kūrinius po vieną, gerai? Kad mūsų klausytojai taip pat galėtų susidaryti nuomonę!

Domantas: Mielas klausytojau! Ar sutiktum atsakyti į keletą mano klausimų?

Vilma: Puiku! Linkime gero apsilankymo!

Upė: Pasimėgaukite!

Domantas: Gero apsilankymo!