Lyg „iš kitos operos“ į VCO atklydęs Jeronimas Milius papildė trupę netradiciniuose „bohemiečių“ projektuose, įgydamas neįkainojamos patirties dabartinei karjerai miuzikle. Jeronimo biografijoje – skirtingi, nelengvai suderinami žanrai – sunkusis metalas, miuziklas, elektroninė opera. Be stipraus vokalo, Jeronimas turi ir atominį energijos užtaisą, scenoje virstantį jo, o kartais ir kolegų vaidmenų varomąja jėga. Būtent to reikėjo Antoniui – jaunam jūreiviui, grįžusiam į Londoną ir įsimylėjusiam namo lange pamatytą gražuolę. Nepatyręs atlapaširdis ir tamsios neteisybės užgrūdintas mylimosios tėvas Svynis tampa bendražygiais. Miuzikle S. Sondheimas įsimylėjėlius Antonį ir Džoaną palieka gyvus – kaip geresnio pasaulio viltį.

Tiek Lauryną Bendžiūnaitę, tiek jos kuriamą Paminą sunku įterpti į kasdienybės ar kuriamo vaidmens rėmus. Iš pirmo žvilgsnio Pamina – gležna princesė, atrasta ir išlaisvinta princo. Tačiau W. A. Mozartas į jos portretą įpynė smulkių, tačiau iškalbingų detalių, išduodančių jos individualybę. O Lauryna – ledo princesė. Sniego krušą primena jos sienas griaunantis sopranas. Ji – grynoji energija, kurią scenoje reikia suvaldyti. Tam pasitarnavo ši, iš 3500 sagų pasiūta Paminos suknelė… Gera žinia ta, jog užkulisiuose Lauryna dažniausiai rami ir susikaupusi. Tai gali paliudyti ir Švedijos karališkoji, Valstybinė Štutgarto operos, Prancūzijos, Šveicarijos ir daug kitų scenų.

A. Mozarto „Užburtoji fleita“, apipinta paslaptimis apie Masonų ložę, dažniausiai interpretuojama kaip užkoduota pasaka. Nežinomuose kraštuose pasiklydęs princas išvysta pagrobtą princesę. Kartu įveikę kliūtis, jie tampa naujojo pasaulio karaliais. Tačiau tikrasis istorijos valdovas operoje yra Egidijaus Dauskurdžio Zarastras. Boso tembrui gerai pažįstamas išmintingo vado vaidmuo – daugiabriaunis. Kiekvienas personažas jį įsivaizduoja savaip, tiksliau, jo didybėje mato tai, ko labiausiai bijo. Paties Egidijaus bijoti nereikia. Kolegas pralinksminantis solistas šviesos ir nuolankumo suteikia kiekvienam savo personažui. Šiame spektaklyje tai vyksta tiesiogiai – kolegas akinančiu 30 kilogramų svorio kostiumo aukso spindesiu.

Pilną W. A. Mozarto operos „Užburtoji fleita“ įrašą galite peržiūrėti LRT mediatekoje: 
I dalis https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000119453/opera-uzburtoji-fleita-rez-d-ibelhauptaite-i-d
II dalis https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000119450/opera-uzburtoji-fleita-rez-d-ibelhauptaite-ii-d

Paslaptinga, bet vaikiškai atvira, keliantį nerimą, nors besišypsanti, – tokia Melisandos prigimtis. Tokia pat paslaptinga yra Claude’o Debusy operos „Pelėjas ir Melisanda“ muzika, perteikianti simbolistinį meilės trikampio siužetą. „Ji – niekas, – apie Melisandą sako Jurgita Adamonytė, – kiekvienas joje mato tai, ką nori.“ Na, po pasirodymo Velso operoje kritikai Jurgitoje įžvelgė „lietuviškąją Ingrid Bergman“. Gyvenime paprasta, kartais net griežta ir tiesmuka Jurgita – savo srities žinovė. Ji nesirenka lengviausio kelio ir neretai scenoje lygiai taip pat organiškai kuria jai paklūstančius vyriškus vaidmenis. Tai vertina publika bei profesionalai, stebėdami jos pasirodymus nuo D. Britanijos iki Japonijos scenų.

Pilną C. Debussy operos „Pelejas ir Melisanda“ įrašą galite peržiūrėti LRT mediatekoje:
I dalis https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000119948/c-debussy-opera-pelejas-ir-melisanda-rez-d-ibelhauptaite-i-iii-veiksmai
II dalis https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000119462/c-debussy-opera-pelejas-ir-melisanda-rez-d-ibelhauptaite-iv-v-veiksmai

Aukščiausiais valstybės apdovanojimais įvertintas Vladimiras Prudnikovas – gyva Lietuvos muzikos istorija. Galbūt net nežinote, jog esate girdėję įsimintiną ir griausmingą jo bosą. O sukurti valdingų vyrų vaidmenys gali net bauginti. Tikriausiai nežinote, kad daugybė V. Prudnikovo studentų yra pasklidę po tarptautines operos scenas. Rūpestingo mokytojo ir tėviškąją prigimtį atskleidė Šarlotės tėvo vaidmuo Jules’io Massenet „Verteryje“. Čia atlikėjas sukūrė šiltą Šarlotės, nelaimingai įsimylėjusios poetą Verterį, tėvo portretą. Energingai scenoje vaikydamas mišrų vaikų chorą, solistas ne tik išpildė kūrėjų užduotis, bet ir atskleidė rečiau matomą rūpestingąją ir nuolankią savo charakterio pusę. Beje, nustebino ir dailininko talentu – veiksmo metu maestro kūrė puikius eskizus!

Operoje „Pelėjas ir Melisanda“ veikiantis Injolis – paskutinis pasaulio nekaltybės spindulys. Vaiko paveikslas kuriamas atpasakojant, ką jis mato, – bandant simboliškai įvardinti aplink griūvančią būtį. Įgimtas Linos Dambrauskaitės atvirumas supančiam pasauliui padėjo sukurti nuoširdaus vaiko paveikslą. O sukaupta gyvenimiška patirtis Injoliui suteikė gilumo ir priartino prie žymiai dramatiškesnės sužaloto paauglio pasaulėjautos. Šis vaidmuo tapo Linos soliniu debiutu VCO, po kurio ji išvyko tęsti studijų ne vieno vyresniųjų „bohemiečių“ antruose namuose – Londono Karališkojoje muzikos akademijoje. Kaip rodo patirtis, po šios mokyklos belieka laukti naujos operos žvaigždės, mat jau metus Lina – Ciuricho operos sopranas!

Pilną C. Debussy operos „Pelėjas ir Melisanda“ įrašą galite peržiūrėti LRT mediatekoje:
I dalis https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000119948/c-debussy-opera-pelejas-ir-melisanda-rez-d-ibelhauptaite-i-iii-veiksmai
II dalis https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000119462/c-debussy-opera-pelejas-ir-melisanda-rez-d-ibelhauptaite-iv-v-veiksmai

Ieva Prudnikovaitė gali tapti bet kuo. Taip yra ne vien dėl aktorinio talento. Ieva – paprastas, bet labai pareigingas žmogus. Užaugusią teatre ir muzikoje, solistę sunku nustebinti. Ji atvira drastiškiausioms režisūros koncepcijoms, įvairiausioms vaidmenų interpretacijoms, į viską žvelgia veriančiai racionaliu žvilgsniu. „Pelėjo ir Melisandos“ Ženevjeva – santūrus, tačiau didelės vidinės jėgos reikalaujantis vaidmuo. Ji – tylus ir niekada nemirštantis blogis, nuolat prisitaikantis ir verčiantis žmones kituose matyti tamsą. Spektaklio pabaigoje būtent ji lieka su mirusios Melisandos naujagime ant rankų. Ją „vaidino“ pačios Ievos kūdikis. Vaikai, šeima ir muzika – mecosoprano gyvenimo dėlionė dirbant Lietuvos, Vokietijos, Austrijos ir daugelyje kitų scenų.

Yra geros mergaitės. Yra blogos. Yra Katia Kabanova ir ją kurianti Aušrinė Stundytė. Tačiau jų nesulyginsi… Leošo Janáčeko „Katia Kabanova“ – lyg užaštrinta Žemaitės „Marti“ – besiplėšanti tarp moralės kodekso, atsakomybės ir autentiškų jausmų. Emocingas Aušrinės atlikimas slepia žiūrovams nematomą psichologinės vaidmens analizės darbą. Matematika ir strategija – šio soprano stiprybė. Kaip ir ne kiekvienam įkandama XX a. muzika. Aušrinė dainuoja pagrindinėse Europos scenose: Paryžiaus nacionalinėje operoje, La Fenice teatre Venecijoje, Berlyno, Vienos operos teatruose bei Zalcburgo (Austrija) ir Aix-en-Provence (Prancūzija) festivaliuose. Solistė persikūnija į kino aktorių atsidavimo ir fenomenalios drąsos reikalaujančias roles. Grįžusi namo į Belgiją Aušrinė imasi… instaliacijų ir piešinių.

Pilną L. Janáčeko operos „Katia Kabanova“ įrašą galite peržiūrėti LRT mediatekoje: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000119468/opera-katia-kabanova-rez-d-ibelhauptaite

Motinos užguitas, žmoną Katią mylintis, bet apginti ir išgelbėti nesugebėjęs Tichonas – vienas ryškiausių Audriaus Rubežiaus vaidmenų. Kuklių ir tamsių „Katios Kabanovos“ dekoracijų fone sodriomis spalvomis atsiskleidė tenoro aktorystės gylis bei pašaukimas XX a. operos muzikai. Matę jo kuriamus Šokių mokytojo („Manon Lesko“) ar Pirelio („Svynis Todas“) vaidmenis, įsivaizduotų kupiną energijos, hiperbolizuotą personažą. Tačiau koncentruotos emocijos ir sutvardyta fizinė raiška Audriaus personažui suteikė tylaus vidinio dramatiškumo. Nepamainomu rekvizitu tapo Tichono akiniai, lyg Holivudo aktoriui padėdavę solistui įsijausti į rolę. Dirbant su Audriumi atrodo, jog kuo personažas keistesnis, tuo jis šiam scenos vilkui įdomesnis, keliantis naujų ir įdomių iššūkių.

Pilną L. Janáčeko operos „Katia Kabanova“ įrašą galite peržiūrėti LRT mediatekoje: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000119468/opera-katia-kabanova-rez-d-ibelhauptaite

Jei Ostapas Benderis būtų „Svynio Todo“ personažas, ponia Lavet būtų jį apgavusi…

Kai mieste – badas, tenka ieškoti praktiškos išeities: Svynis nori atkeršyti visuomenei, tad liks daug kūnų, o mėsos pyragėliams juk trūksta. Štai ir idėja! Lavet iš Asmik Grigorian pareikalavo ilgų mėnesių alinančio darbo mokantis ne tik sudėtingos muzikinės partijos, bet ir specifinio Londono rajonų „koknių“ akcento. Niekas neįtarė, jog tuo metu Asmik mokėjo vos kelis anglų kalbos žodžius! Vaikystėje teatro „La Scala“ koridoriais laksčiusi Gehamo Grigoriano ir Irenos Milkevičiūtės dukra šiandien – šios ir kitų prestižinių scenų laukiamas, 2019 m. tituluotas geriausiu pasaulyje, sopranas. Ji pasirinko sudėtingiausią kelią. Sąžiningo, alinančio ir nepertraukiamo darbo. Ne prisidengiant pavarde, o vardan jos išsikeliant didžiausią tikslą – skambėti kaip legendai.

Ateinančius tris metus Asmik atliks pagrindinius vaidmenis visose penkiose svarbiausiose operos scenose pasaulyje.

Pilną G. Verdžio operos „Trubadūras“ įrašą galite peržiūrėti LRT mediatekoje: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000119512/g-verdi-opera-trubaduras-rez-dalia-ibelhauptaite

Kartais vaikams parašytos rolės pasirodo… nevaikiškos. Miuzikle „Svynis Todas: demonas kirpėjas“ toks yra Tobis. Našlaitis, papuolęs į ponios Lavet globą, dirba žmogienos pyragėlius parduodančioje kepykloje. Motiniškos šilumos nepažinusiam Tobiui Lavet atstoja mamą, todėl tapęs jos nužudymo liudininku, šoko apimtas vaikas tuo pačiu atsilygina ir Svyniui Todui. Tobis – bene jautriausias ir tragiškiausias miuziklo personažas. Rafailas Karpis jam suteikė ne tik vėjavaikiškumo, humoro jausmą, tamsų liūdesį, bet ir didžiulę savo širdį. O taip pat – iš meilės grupės „The Beatles“ muzikai ištobulintą anglų kalbą. Publikos mylimas, kūrėjų aukštai vertinamas tenoras išsiskiria gebėjimu kiekviename personaže atskleisti dalelę savęs.

Pilną S. Sondheimo miuziklo „Svynis Todas: demonas kirpėjas“ įrašą galite peržiūrėti LRT mediatekoje: 
I dalis https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000119458/s-sondheim-opera-svynis-todas-demonas-kirpejas-rez-dalia-ibelhauptaite-i-d
II dalis https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000119457/s-sondheim-opera-svynis-todas-demonas-kirpejas-rez-dalia-ibelhauptaite-ii-d

Nuo svajingo Paryžiaus poeto „Bohemoje“ iki jaunystės besivaikančio Fausto. Pirmasis „bohemietis“, netgi pirmasis lietuvių solistas, baigęs Londono „Covent Garden“ operos studiją ir tapęs jauniausiu (27 m.) Alfredo vaidmenį Karališkojoje operoje atlikusiu solistu – Edgaras Montvidas. Jo išvaizda – visuomet nepriekaištinga, elgesys – britiškai taktiškas, vokalas – aukščiausios klasės, vaidyba – skrupulingai detalizuota ir psichologinė. Įvertintas apdovanojimais, pasirodantis Paryžiaus, Vienos, Miuncheno Bayerische, Briuselio La Monnaie, Londono Karališkosios operos ir, žinoma, Glyndebourne‘o festivalio scenose Edgaras nuolat siekia nenuginčijamos kokybės. Jo kurtas Fausto portretas apnuogina tamsiąją žmogaus prigimtį, tuštybę ir godumą. Pasirodo, šios savybės lengvai nugali sveiką protą, o tuomet belieka paskutinė viltis – meilė. Epinį velniui sielą pardavusio mokslininko paveikslą Edgaras sukūrė su britų kritiką sužavėjusiu įtaigumu.

Pilną operos įrašą galite peržiūrėti LRT mediatekoje: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013687218/spektaklis-vilnius-city-opera-ch-gounod-faustas

Margarita „Fausto“ istorijoje išgyvena didžiausius smūgius. Nelaiminga meilė, brolio mirtis, prarastas kūdikis ir protas… Jaunos ir atviraširdės merginos likimas Ch. Gounod operoje išraižomas jautriomis ir įvairiaspalvėmis soprano arijomis. Vida Miknevičiūtė – ideali Margarita. Jos sceninė ir gyvenimiška patirtis motiniškai pateisina kuriamos Margaritos naivumą, leisdama mums ja patikėti. Vokietijoje šaknis įleidusios Vidos balsas atspindi šiai šaliai būdingą darbštumą, preciziškumą ir punktualumą. Eidamas klausytis jos atliekamų partijų žinai, jog sulauksi tik geriausio rezultato. Savarankišką kelią užsienio scenose pradėjusi iškart po studijų, šiandien Vida dainuoja pagrindinius vaidmenis nuo Berlyno, Miuncheno, Vienos scenų iki Australijos operos teatrų.

Pilną operos įrašą galite peržiūrėti LRT mediatekoje:
I dalis https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000119475/opera-piku-dama-rez-d-ibelhauptaite-i-d
II dalis https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000119476/opera-piku-dama-rez-d-ibelhauptaite-ii-d
III dalis https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000119473/opera-piku-dama-rez-d-ibelhauptaite-iii-d

Nors Charles’io Gounod opera sutelkta į Fausto likimą, be jo verto Mefistofelio istorija neįvyktų. Ilgametis Vokietijos Eseno operos teatro bosas-baritonas, pasirodantis Berlyno ir Vienos scenose, Almas Švilpa turi būtent tai, ko reikia daugiabriauniam velniui scenoje. Tvirto, atletiško sudėjimo, aukšto ūgio, skvarbaus žvilgsnio Almas – veiksmo traukos centras. Jo įgimtos savybės Mefistofeliui suteikia tiek grėsmingumo, tiek nenuspėjamų emocijų. Velnio siela laisviausia – jis gali ir linksmintis, ir kurti rimtus planus, vilkėti ir kunigo sutaną, ir moterišką suknelę. Žinoma, po tuo slepiasi tikrieji siekiai. Suteikdamas Faustui viltį nugalėti laiką, Mefistofelis iš tiesų susikurią naują pramogą sau. Paties Almo hobis žymiai taikesnis – klaipėdietis yra nuosavo laivo kapitonas!

Pilną Ch. Gounod operos „Faustas“ įrašą galite peržiūrėti LRT mediatekoje: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013687218/spektaklis-vilnius-city-opera-ch-gounod-faustas

Svajojantis parašyti nepriekaištingą dramą Rudolfas „Bohemoje“ tampa savosios herojumi. Įsimylėjęs Mimi, jos netenka dėl nepagrįsto pavydo, o vėliau pralaimi mirčiai. Jauno menininko idealizmas Rudolfui neleidžia pasidžiaugti trumpu laiku su mylimąja… Šiandien Merūnas Vitulskis yra daugiau nei laimės kūdikis, talentu apdovanotas jaunuolis, galintis šimtu procentu susitapatinti su Rudolfu. Jo karjera ir asmeninis gyvenimas – pripildyti tėviškos brandos, vyro meilės bei atsakomybės už pasirodymus tarptautinėse operos scenose. Platus ir švelnus jo tenoras visuomet perteikia tai, už ką solistą myli publika, o kūrėjai renkasi vaidmenims – įgimtą šviesą, kurios nuotraukoje neužgesina net ir susirūpinęs Merūno žvilgsnis.

Pilną G. Puccini operos „Bohema“ įrašą galite peržiūrėti LRT mediatekoje:
I dalis https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000119447/g-puccini-opera-bohema-rezisiere-d-ibelhauptaite-1-2-veiksmai
II dalis https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000119454/g-puccini-opera-bohema-rezisiere-d-ibelhauptaite-3-4-veiksmai

Pirmųjų „Bohemų“ pirmoji Mimi. Joana Gedmintaitė – lyg Lietuvos operos „mergina iš gretimo buto“ –paprasta, kukli, sava. Nenuostabu, kad Mimi vaidmuo prie jos priglunda lyg antroji oda. Poeto Rudolfo kaimynė, rami greta gyvenanti mergina, vieną vakarą užsukusi paprašyti pagalbos, sužavi vaikiną. Nors jų meilei ilgai tęstis nelemta, Rudolfo ir Mimi duetas operoje žavi nuoširdumu ir jaunystės atvirumu. Pagrindines soprano partijas atliekanti Joana – atsakingumo ir tvirtybės scenoje pavyzdys. Niekuomet neišgirsite jos skundo, retai išvysite nuovargį, bet visuomet matysite plačią šypseną. Šiluma ir rūpestis – ne tik jos charakterio savybės, bet ir didelio balso spalvos.

Pilną Giacomo Puccini operos „Bohema“ įrašą galite peržiūrėti LRT mediatekoje:
I dalis https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000119447/g-puccini-opera-bohema-rezisiere-d-ibelhauptaite-1-2-veiksmai
II dalis https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000119454/g-puccini-opera-bohema-rezisiere-d-ibelhauptaite-3-4-veiksmai

Lyg iš tikros kortų kaladės nužengęs valetas. Jaunuosius „bohemiečių“ talentus papildo Romanas Kudriašovas, čia virtęs „Pikų damos“ Jeleckiu – išdidžiu tragiško likimo Lizos sužadėtiniu. Lietuvoje dar nedaugelio pažintas baritonas, kol kas atliekantis mažas roles, tačiau savo biografijoje jau pažymėjęs Glyndebourne‘o festivalį Anglijoje. Ar nebus jis, o tiksliau švelnus bei šiltas jo balso tembras, kozirių valetu? Ateitis parodys. Kol kas tiek scenoje, tiek gyvenime Romanas žavi profesionalumo bei kuklumo deriniu.

Pilną operos įrašą galite peržiūrėti LRT mediatekoje:
I dalis https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000119475/opera-piku-dama-rez-d-ibelhauptaite-i-d
II dalis https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000119476/opera-piku-dama-rez-d-ibelhauptaite-ii-d
III dalis https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000119473/opera-piku-dama-rez-d-ibelhauptaite-iii-d

Mindaugo Meškausko fotografijoje Laimonas Pautienius dėvi grafo di Lunos iš Giuseppe Verdžio operos „Trubadūras“ (kostiumų dailininkas Jon Morrell). Grafas di Luna – tamsus ir žiaurus armijos vadas. Kaip tradicinėse pasakose, operoje jis turi ir švelniąją pusę, kurios niekas nemato ir kurią tirpdo Toji moteris – Leonora. Laimonas Pautienius – idealus solistas įtaigių „blogiukų“ vaidmenims atlikti. Jo personažų scenoje neįmanoma neįsimylėti. Vienas iš „bohemiečių“ įkūrėjų, ilgus metus – Vokietijos Diuseldorfo operos vedantysis solistas visuomet įmena savo personažų paslaptį. Atrodo, jog kiekviename Laimonas atranda filosofinį pamatą, paaiškinantį net žiauriausius herojaus poelgius. „Šampaniniu berniuku“ kadaise pramintas baritonas tikrai moka sprogtelti netikėtu emocijų pliūpsniu, ypatingai įsikūnydamas į jo linksmam būdui artimus komiškus personažus. Tuo tarpu tamsą Laimonas kuria iš sodrių, trikdančios tylos pauzių.

Pilną Ch. Gounod operos „Faustas“ įrašą galite peržiūrėti LRT mediatekoje: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013687218/spektaklis-vilnius-city-opera-ch-gounod-faustas

Ribą tarp žmogaus ir legendos nubrėžia mūsų vaizduotė? Vienokias įžymybes matome scenoje, kitokias – užkulisiuose, dar kitokia yra kasdienybė ir visiškai kitoks – iš surankiotų trupinių sudėtas jų gyvenimas. „Pikų damos“ Grafienė yra dėlionė, kurią sunku suvokti. Galbūt kortų kombinacijos paslapties niekuomet ir nebuvo… Galbūt Grafienė tebuvo sveiką protą praradusio lošėjo fantazija. Daugybę paslapčių į sceną atsineša ir Grafienę sukūrusi Lietuvos primadona Irena Milkevičiūtė. Ji atliko daugumą soprano svajonių rolių, tobulinosi „La Scala“ teatre tais laikais, kai apie išvykimą iš šalies tegalėjai svajoti.  Jei tik galėtume tapti praeities muse ant lubų… Įvertinta pasaulio scenose, Irena liko kukli ir dalijasi žiniomis su jaunąja karta dėstydama.

„Trubadūro“ Azučena – tikrasis (nes tikrai ne pilkasis) istorijos kardinolas. Ugninga, skaudžios gyvenimo patirties užgrūdinta čigonė visą operą nešasi kertinę paslaptį. Jos tikslas – atkeršyti kilmingųjų palikuonims už motinos mirtį. Tokie bruožai iš pirmo žvilgsnio visiškai svetimi rolę kuriančiai Jovitai Vaškevičiūtei, ypatingai jautriai vertinančiai kiekvieną aplink esančią gyvybę. Galingo vokalo moteris kas kartą atsiskleidžia netikėtomis spalvomis. Regis, tik scena gali atlaikyti jos emocijų spektrą, kuriuo su žiūrovais ji dalijasi negailėdama nei išraiškos, nei jėgų. Išskirtines sodraus mecosoprano galimybes ypač vertina šiuolaikinės operos kūrėjai ir kviečia ją dainuoti net Argentinoje.

Pilną  C. Saint-Saënso operos „Samsonas ir Dalila“ įrašą galite peržiūrėti LRT mediatekoje: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000119463/c-saint-saens-opera-samsonas-ir-dalila-rez-d-ibelhauptaite

Ką daryti, kai turi galimybę dirbti su viena geriausių Karmen rolės atlikėjų pasaulyje? Nežinia, ką nuspręstų kiti, bet VCO Justinai Gringytei pasiūlė… išmokti partiją iš naujo! Elektroninė opera „e-Carmen“ stebino ne tik žiūrovus, bet ir atlikėjus. Tai nėra Georges’o Bizet operos aranžuotė, bet originali Marijaus Adomaičio (Ten Walls) kompozicija, privertusi net ir 2015m. Tarptautiniu operos apdovanojimu Jaunosios solistės kategorijoje įvertintą mecosopraną gerokai paplušėti. Gringytės Karmen – įtaigi, aistringa ir šiuolaikiška. Tik maksimalistė Justina, besąlygiškai gerbianti darbą ir jo etiką, galėjo imtis šios Sizifo užduoties. Verta paminėti, kad skvarbaus solistės žvilgsnio nesustabdo nei kuriami personažai, nei objektyvas, nei Londono Karališkosios ar Anglų nacionalinės operų, Barselonos Gran Teatre del Liceu ar Maskvos Didžiojo teatro masteliai.

Pilną Ten Walls elektroninės operos „e-Karmen“ įrašą galite peržiūrėti LRT mediatekoje: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000088762/spektaklis-marijus-adomaitis-ten-walls-e-carmen

Ką daryti, jei gimei vieno garsiausių Lietuvos aktorių šeimoje? Kostas Smoriginas pasirinko tapti vienu garsiausių Lietuvos baritonų. Kalbėdami apie „Samsone ir Daliloje“ Kosto įkūnytą Dagono žynį, neišvengsime būtent artistiškumo temos. Apdovanotas laisvės ir tikrumo jausmu scenoje, atvirumu charakterių įvairovei solistas įtaigumo pasiekia atkakliu darbu. Nors iš šalies atrodo, jog tai jam – vieni niekai. Įgimta ir Kosto tamsa, priklausomai nuo rolės virstanti pykčio, liūdesio ar skriaudos atspindžiu. Būtent žynys Camille’io Saint-Saënso operoje Dalilos rankomis pražudo Samsoną. Kalba, daina, balsu Kostas užburia publiką svarbiausiose pasaulio scenose: Londono Karališkojoje operoje, Milano La Scala, Maskvos Didžiajame teatre, San Francisko, Vašingtono operose, Brėgenso ir Zalcburgo festivaliuose. Jame dera tamsūs, griausmingi ir kartu – aksomo minkštumo tonai.

Pilną P. Čaikovskio operos „Pikų dama“ įrašą galite peržiūrėti LRT mediatekoje: 
I dalis https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000119475/opera-piku-dama-rez-d-ibelhauptaite-i-d
II dalis https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000119476/opera-piku-dama-rez-d-ibelhauptaite-ii-d
III dalis https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000119473/opera-piku-dama-rez-d-ibelhauptaite-iii-d

Nors Kristianas Benediktas operos pasaulyje dažniausiai matomas kaip Otelas, Giacomo Puccinio operos „Toska“ Kavaradosis – viena jam artimiausių rolių. Kaip ir karštakošis kūrinio dailininkas, Kristianas – entuziastingas menininkas, tikintis savo darbo misija. Vienos populiariausių pasaulio operų siužetas pasakoja, jog Kavaradosis netenka gyvybės gindamas tiesą ir meilę dainininkei Toskai. Kruvina įsimylėjusių menininkų kova prieš despotišką valdžią – amžių tema. Solistas šiuo vaidmeniu be kompromisų išryškino ištvermę ir atsidavimą tikslui. Aistringai kurdamas vaidmenis, Kristianas sėkmingai keliauja ir savųjų tikslų link – solistas biografijoje jau yra įsirašęs darbus beveik visame pasaulyje bei spėjo debiutuoti prestižinėje Metropoliteno scenoje Niujorke.

Kadaise Sigutė Stonytė, kaip ir VCO įkūrėjai, pasirinko likti Lietuvoje, nors jai buvo pasiekiamos didžiausios pasaulio scenos. Čia ji ne tik atliko reikšmingiausias dramatines, lyrines soprano partijas, buvo įvertinta aukščiausiais apdovanojimais, bet ir yra nepamainoma dėstytoja jaunosioms kartoms. Su tokiu bagažu, tvirtu charakteriu ir aštriu humoro jausmu S. Stonytė tapo vieninteliu pasirinkimu kuriant kitokį Larinos portretą. VCO rusų klasikos veiksmo vietą perkėlė į „komunalkę“, pavadinimą sutrumpino iki „Onegino“, o arogantiško jaunuolio įskaudintos Tatjanos mamą – Lariną – pavertė atpažįstamu pramoninių prekių bazės vedėjos prototipu. Tik Sigutė galėjo jai suteikti užtarnautą, bet ne lėkštą divos statusą, sulaužydama bet kokius „nusipelniusio artisto“ rėmus, ir scenoje užsirūkyti „Belamorkanal“.

Pilną G. Verdžio operos „Likimo galia“ įrašą galite peržiūrėti LRT mediatekoje:
I dalis https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000119483/g-verdi-opera-likimo-galia-i-ii-veiksmai
II dalis https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000119478/g-verdi-opera-likimo-galia-iii-iv-veiksmai

Net neįsivaizduojate, kokią tolimą kelionę su „bohemiečiais“ nukeliavo Tadas Girininkas. Nuo kuklaus ilgaplaukio, neradusio kaip scenoje įsipatoginti visu ūgiu, iki kino kameros verto elegantiško Italijos aukštaūgio Alfonso operoje „Visos jos tokios“. Būtent jo personažas sumąsto patikrinti porų ištikimybę, siūlydamas draugams, apsimetus svetimšaliais, suvilioti vienas kito merginas. Koks tokio cinizmo tikslas? Galbūt tiesiog linksmybės. Šis pastatymas atskleidė anksčiau nepastebėtą Tado šmaikštumą. Šiandien jis – ne tik apdovanojimu įvertintas solistas, tėvas, vyras, bet ir viena šilčiausių bei žemiškiausių operos asmenybių, kurianti pagrindines dramatines boso partijas.

Pilną G. Verdžio operos „Trubadūras“ įrašą galite peržiūrėti LRT mediatekoje: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000119512/g-verdi-opera-trubaduras-rez-dalia-ibelhauptaite

Lietuvos operos pasaulis būtų žymiai liūdnesnis, jei neturėtų Arūno Malikėno. Baritonas publiką pirmiausia paperka savo vaidyba. Sunku rasti kitą atlikėją, galintį taip įtraukiančiai perteikti tiek komiškus, tiek dramatiškus personažus. Kiekvienam šaržui, pavyzdžiui, Zarastro tarno Monostato paveikslui „Užburtojoje fleitoje“ Arūnas suteikia gyvenimišką pagrindą. Baritonui paliepus, dviveidis apgavikas, saugantis pagrobtą Paminą, įgauna jei ne patrauklių bruožų, tai bent sukelia žiūrovui atlaidžią šypseną. Arūnas gali laviruoti ne tik tarp kardinaliai skirtingų dramos žanrų, bet ir demonstruoti platų vokalo diapazoną. Apdovanojimais įvertinto solisto pasirodymai sklidini patirties, kuri įkvepia.

Pilną W. A. Mozarto operos „Užburtoji fleita“ įrašą galite peržiūrėti LRT mediatekoje:
I dalis https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000119453/opera-uzburtoji-fleita-rez-d-ibelhauptaite-i-d
II dalis https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000119450/opera-uzburtoji-fleita-rez-d-ibelhauptaite-ii-d

Mindaugo Meškausko fotografijoje Sandra Janušaitė dėvi Leonoros iš Giuseppe Verdi operos „Trubadūras“ (kostiumų dailininkas Jon Morrell) kostiumą. Giuseppe Verdis – didelių balsų ir aistrų kompozitorius. Jo „Trubadūras“ – istorija apie išskirtus brolius ir juos suvedusią meilę Leonorai. Būtent šį personažą išryškino VCO pastatymas, į pirmąjį planą iškeldamas moters brandos istoriją. Sandra Janušaitė savyje talpina ir vaikišką svajoklę, ir brandžią, ryžtingą, savimi pasitikinčią damą. Užsispyrusi žemaitė neslepia ilgai keliavusi iki dabartinio komforto scenoje. Sandrai kas kartą tenka sau priminti, jog nesame tobuli. Ji – perfekcionistė. Solistė scenoje išsiskiria „plika“ emocija ir maksimaliu atsidavimu akimirkai. Stiprus ne tik jos balsas, bet ir valia, atvedę ją iki pagrindinių rolių Lietuvos ir Europos teatruose.