Jeigu šiuo metu jūs Kaune, vadinasi, esate ant Pelėdų kalno. Jeigu Vilniuje – Tauro kalno papėdėje. Šis kalno artumas nėra atsitiktinis – būtent jis tapo pagrindiniu motyvu abiejuose miestuose vienu metu vykstančioje parodoje apie Kauno ir Vilniaus santykius.

Kalnas yra centras. Jis padeda apsiginti, išlikti ir išsaugoti individualybę. Kalnas taip pat yra iššūkis, kurį reikia įveikti. Kalnus – Žaliakalnį ir Gedimino kalną, Parodos kalną ir Tauro kalną, Aleksoto kalną ir Bekešo kalną – kasdien mato abiejų miestų gyventojai. Tačiau tai, ką vadiname kalnais, išties yra tik kalvos. Todėl „kalnas“ kartu reiškia ir kompleksą – trokštame to, ko neturime. Tokia daugiaprasmė kalno metafora aprėpia Kauno ir Vilniaus gyvenimo šalia įvairovę: konkurenciją, autonomiją, mainus ir įtaką vienas kitam. Apie juos parodoje kalba menininkų darbai ir kultūros istorijos artefaktai.

Parodos pavadinime įrašyti žodžiai „nuversti kalnus“ nurodo siekį pamatyti Vilniaus ir Kauno tarpusavio priklausomybę. Pažvelgus kitapus miestų varžytuvių, stereotipų ir nuoskaudų pamatome jėgą, kuri šimtą metų formavo abu miestus ir visą moderniąją Lietuvą. Abiejų miestų ekspozicijų erdvėse rasite parodos skyrius tais pačiais pavadinimais, tačiau pasakojimai juose – skirtingi. Tad kviečiame aplankyti abi ekspozicijas ir pažinti Kauno ir Vilniaus tarpusavio priklausomybę.